Vaiko brandumas mokyklai – kas tai?

Kiekvienas vaikas yra unikalus. Jis vystosi individualiai, priklausomai nuo savo gebėjimų ir išorinių veiksnių: kultūros, šeimos, kalbos, auklėjimo. Tad ir vaikų subrendimo lygis nevienodas. Vienam vaikui svarbu pradėti mokytis šešerių, kitam – septynerių metų ar net vėliau. Kaip tėvams suprasti, ar vaikas jau subrendęs mokyklai ar ne? Kaip įvertinti vaiko brandumą? Kokie požymiai rodo vaiko brandumą ar nebrandumą?

Vaiko fizinis brandumas

  • Tai gera vaiko fizinė ir psichinė sveikata
  • Išlavėję judesiai
  • Gera pirštų – riešo motorika
  • Gera akies – rankos koordinacija

Vaiko protinė (intelektinė) branda

  • Smalsauja, klausinėja, tyrinėja aplinką, žiūrinėja knygas, vaikiškas enciklopedijas;
  • Išbando įvairias veiklas (susigalvoja įvairių žaidimų, bando vaidinti, groti, šokti, spalvina, piešia, mėgsta judriuosius žaidimus);
  • Turi darbinės atminties įgūdžius (žino, ko reikia žaidimui, ką kur padėjo, atsimena, kas ką sakė, ko prašė, ką ir kaip darė, įsimena eilėraščius, dainelių žodžius, šokio judesius);
  • Gali atrinkti vienodus daiktus pagal požymį (tos pačios spalvos, formos, medžiagos), sudėti daiktus didėjančia – mažėjančia tvarka, pasako, ką veikė ryte, numato, ką veiks vakare);
  • Gali suskaičiuoti daiktus, skaitmenis susieti su daiktais, spręsti tekstinius uždavinius, kuriuose reikia sudėti ir atimti daiktus;
  • Pradeda suvokti nuoseklumą, priežasties ir pasekmės ryšį, pvz., kodėl visi automobiliai yra su stabdžiais, kodėl žmonės sportuoja, dirba ir t. t.;
  • Būsimas pirmokas turėtų gerai kopijuoti linijas, figūras, ornamentus, iškirpti įvairius daiktus, spalvinti piešinį laikantis linijų;
  • Moka teirautis, pasakoti, aiškinti, nupasakoti, nurodyti.

Vaiko socialinis emocinis brandumas

  • Žino savo vardą, pavardę, amžių, šeimos sudėtį;
  • Pats prausiasi, apsirengia, tvarko savo daiktus – stengiasi būti savarankiškas;
  • Jaučiasi atsakingas už jaunesnius šeimos narius, globojamą gyvūnėlį, augalą;
  • Stengiasi valdyti savo emocijas. Įžeistas ir nuskriaustas pats bando ieškoti išeities, o ne bėga paguodos pas mamą;
  • Valdo savo spontaniškus norus dėl bendro žaidimo, bendros veiklos;
  • Nugali savo baimę, nedrąsumą;
  • Planuoja laiką, gali pakomentuoti, ką padarė, sutvarkyti darbo vietą, kambarį, žaislus, mokymosi reikmenis;
  • Dažniau užduotį atlieka iki galo nei meta nebaigtą;
  • Turi draugų kieme, darželyje, susidraugauja įvairiose situacijose;
  • Noriai dalyvauja vaikų grupės veikloje: pokalbiuose, žaidimuose, šventėse;
  • Žaisdamas gali ir vadovauti, ir paklusti bendraamžiui;
  • Bendradarbiauja su kitais vaikais: kalbasi, tariasi, aiškinasi su kitais, ką ir kaip darys;
  • Sugeba pats praustis, šluostytis, valytis dantis, nusirengti ir apsirengti.

Vaiko nuostata (motyvacija) ir pasirengimas tapti mokiniu:

  • Nusiteikęs eiti į mokyklą („aš noriu eiti į mokyklą“);
  • Domisi knygomis (mėgsta vartyti, prašo paskaityti, domisi raidėmis).

Vaiko paruošimas mokyklai

  • Pasiūlykite vaikui kartu kurti pasakas, istorijas, mįsles, eilėraščius, inscenizuoti trumpus vaidinimus, viktorinas, spręsti kryžiažodžius.
  • Per išvykas, pasivaikščiojimus reikėtų skatinti vaikus daugiau klausinėti, domėtis, kalbėti, klausytis.
  • Atsakinėti į visus vaiko klausimus, pasitelkiant į pagalbą vaikų enciklopedijas, gaublį, žemėlapius.
  • Skatinkite, kad vaikas pasakotų, kaip praėjo jo diena, aptartų matytą kino filmą ar animacinį filmuką.
  • Žaiskite su konstruktoriais, dėlionėmis, šaškėmis, lavinančius kompiuterinius žaidimus.
  • Pieškite, spalvinkite, braižykite su įvairiomis liniuotėmis, apvedžiokite trafaretus, karpykite, lipdykite, rašykite (įvairiomis priemonėmis ir įvairiuose popieriaus lapuose, sąsiuviniuose).
  • Jei vaikas pats domisi raidėmis ir nori išmokti skaityti, tai tuomet mokykite jį. Svarbiausia, nereikia versti vaiko mokytis skaityti prievarta – to jis išmoks mokykloje.
  • Mokykite svarbių buities darbų, pvz., susitvarkyti savo kambarį, pasikloti lovą, apsirengti, nusirengti, pasišildyti maistą, išnešti šiukšles.
  • Likus dviems savaitėms iki mokyklos patartina pratintis anksti keltis ryte – ypač tada, kai vaikui tai neįprasta.
  • Svarbu iš anksto parodyti ir aptarti kelią į mokyklą. Pasivaikščiojant galima sudarinėti kelio planą, pažymėti ir aptarti sudėtingesnius kelio ruožus (sankryžas, pėsčiųjų perėjas). Po to reikėtų leisti vaikui vienam nueiti ir sugrįžti iš mokyklos.

 

Parašykite komentarą