Užgavėnės

      Kas gi nelaukia pavasario? O kaip jis ateis be tradicinio Užgavėnių šurmulio? Mūsų mokykla šiemet žiemą nusprendė išgąsdinti persirengusi šmėklomis, velniais, raganomis bei kitais Užgavėnių personažais. Jau ne pirmi metai laikomės šios gražios tradicijos:

      Užgavėnės – sena tradicinė ne tik lietuvių, bet ir daugumos Europos šalių gyventojų šventė. Ji švenčiama likus 7 savaitėms iki Velykų. Užgavėnėms ruošiamasi kaip didelei šventei. Svarbiausia – persirengti neįprastais drabužiais ir pasislėpti po kauke.

     Tad kovo 5 dieną mes nutarėme vienu šūviu nušauti du zuikius – organizuoti Užgavėnes ir atvirų durų dieną pradinių klasių mokinių tėvams. Šis puikus sumanymas gimė soc. pedagogės Liudmilos Narkevič galvoje. Jai ir mokyklos direktorei A. Sakovič buvo itin svarbu supažindinti tėvus ir būsimus pirmokus su mokyklos ugdymo planu ir su mokytojų dalykininkų reikalavimais bei darbo specifika.

       Atvykę į mokyklą, tėveliai pateko į renginį – vaidinimą „Užgavėnės važiuoja keliu”. Daug darbo ruošiant vaidinimą teko pradinio ugdymo mokytojoms Honoratai Ščiglo, Boženai Senkanec, Gražinai Paulauskienei. Mokinukai taip pat padirbėjo iš peties – mintinai išmoko eilėraštukų, kuriuos drąsiai deklamavo renginio metu.

        Po renginio tėvai, lydimi mokyklos administracijos, turėjo galimybę apsilankyti visų mokytojų dalykininkų kabinetuose. Tėvai į visus jiems rūpimus klausimus sulaukė išsamių mokytojų atsakymų.

      Tądien mokiniai ir jų tėveliai nekantraudami laukė neįprastos dailės pamokos – apsiginklavę visomis reikalingomis priemonėmis visi kartu kibo į darbą. Greitai popieriaus lapuose gimė pirmieji „Mūsų svajonių mokyklos” štrichai. Tai buvo džiaugsmo vaikučiams! Labai noriai dailės pamokos veikloje dalyvavo 2 klasės mokinio Povilo Stankevičiaus  tėveliai O. ir P. Stankevičiai,  priešmokyklinės grupės mokinuko Novaldo Mackevič mama B. Mackevič. Nuo minėtų tėvelių neatsiliko A. Michalkevič, R. Buzarevič, E. Milevska. Oskaras Michalkevič kitais metais nekantraudamas ruošiasi peržengti ikimokyklinės grupės slenkstį.

      Bet tai dar ne viskas. Po puikiai pavykusios pamokos mokiniai ir jų tėveliai apžiūrėjo vyresniųjų klasių mokinių rankomis pagamintus įvairius dirbinius, kurie buvo eksponuojami mokyklos fojė. O visai netrukus jie pateko į Kaziuko mugės šurmulį. O ko tik čia nebuvo! Pradinukai visus viliojo vafliais, sausainiais, žagarėliais, spurgomis. Vyresniųjų klasių mokiniams ypač sekėsi prekyba savos gamybos ledinukais. Dažnas mokinukas buvo įsijautęs į prekybininko vaidmenį.

         O kokios Užgavėnės be Lašininio ir Kanapinio kovos? Ji buvo tokia arši, kad net suabejojome, ar tikrai laimės Kanapinis ir žiemai bus „galas”…Vis tik nugalėjo Kanapinis.
Lašininis vaizdavo sotumą, persivalgymą. Jis storas, o Kanapinis – liesas, apdriskęs, o rankose turėjo ilgą lazdą Lašininiui vaikyti. Kanapinis su Lašininiu stumdėsi, grūmėsi vienas su kitu, kol galiausiai Kanapinis nugalėjo. Lašininis po kautynių pabėgo. Nugalėtojas Kanapinis džiaugėsi, kad gavėnia atėjo.

        Pasibaigus kovai, žiemą varėme  ne tik iš mokyklos kiemo, bet ir vaikščiodami kaimo gatvelėmis. Aišku, aplankėme ir vieną kitą kiemą, kur buvome svetingai sutikti ir pavaišinti blynais.

       Per Užgavėnes daug šokom, trypėm, šūkalojom, bet ar pavyko išvyti žiemą sužinosime vėliau. Tikriausiai pavyko…

Liumila Narkevič, socialinė pedagogė

Parašykite komentarą